Per Tolerancijos tarptautinės dienos minėjimo savaitę ieškojome ir piešėme draugystės tarp skirtingų rasių simbolius, kūrėme komiksus apie įvairias situacijas, kuriose žmonės išnaudoja vieni kitus ar tyčiojasi. Nagrinėjome tolerancijos ribas: kada reikia būti pakantiems, ištverti, iškęsti ką nors, kas mums nepatinka, o kada jau verta reaguoti į kito žmogaus žodžius ir veiksmus – netoleruoti, imtis adekvačių priemonių pagal situaciją.
Aiškumo dėlei tolerancijos sąvoką, taikomą žmonių tarpusavio santykių sferoje, palyginome su tos pačios sąvokos taikymu medicinoje: kada mano organizmas toleruoja, pavyzdžiui, tam tikrą žiedadulkių koncentraciją ore, o kada jau turiu imtis priemonių savo alerginei reakcijai sušvelninti; arba kada toleruoju skausmą, kuris, žinau, greitai praeis ir nepaliks ryškių pasekmių, o kada verta sunerimti ir jau ieškotis pagalbos.
Pastebėjome, kad daugumai mūsų sudėtingiausia toleruoti žmogų, kurio žodžių ar veiksmų nepakenčiame, netoleruojame. Nėra lengva laikyti jį ne tik lygiateisiu, bet ir vienodai vertingu, vienodai brangintinu žmogumi, kokie mums turėtų būti visi žmonės. Natūralu! Natūralu savo šeimos narius, gimines, geriausius draugus labiau branginti už žmones, kurie mums yra tolimesni, svetimesni. Bet tada ir jų vertė mums atrodo skirtinga, nors iš tikrųjų kiekvienas žmogus yra neįkainojamas, kiekvieno vertė yra beribė, begalinė, iš tikrųjų visi yra lygūs ne vien teisių, bet ir vertės požiūriu.
Etikos mokytojas Marius Norkūnas
