Progimnazijoje veikia šios savivaldos institucijos: progimnazijos taryba, mokytojų taryba, mokinių taryba ir klasių mokinių tėvų komitetai.
Progimnazijos taryba yra aukščiausia Progimnazijos savivaldos institucija, sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (kitų atstovų pagal įstatymą), ir vietos bendruomenės atstovų, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (kitiems atstovams pagal įstatymą), vietos bendruomenei ir telkianti mokinių, tėvų (kitų atstovų pagal įstatymą), mokytojų, vietos bendruomenės atstovus svarbiausiems Progimnazijos veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.
Progimnazijos taryba sudaroma iš mokinių tėvų (kitų atstovų pagal įstatymą), mokytojų, mokinių ir vietos bendruomenės atstovų. Tarybos narių skaičius – 10. Jos veiklos kadencija – 4 metai. Tarybos nario kadencijų skaičius nėra ribojamas.
Mokytojų taryba yra nuolat veikianti progimnazijos savivaldos institucija mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti.
Mokytojų tarybą sudaro direktoriaus pavaduotojai, visi progimnazijoje dirbantys mokytojai, specialusis pedagogas, psichologas, socialinis pedagogas, logopedas, mokytojo padėjėjas, bibliotekininkas, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.
Mokinių taryba yra nuolat veikiant mokinių savivaldos institucija, atstovaujanti visiems Progimnazijos mokiniams.
Mokinių tarybą sudaro progimnazijos 5–8 klasių mokiniai, deleguoti klasių susirinkimuose.
Mokinių taryba renkama vieniems metams.
Progimnazijoje veikia klasių mokinių tėvų komitetai. Jie renkami klasės tėvų (kitų atstovų pagal įstatymą) susirinkime kiekvienų mokslo metų pradžioje. Klasės mokinių tėvų komitetui vadovauja klasės mokinių tėvų komiteto bendru sutarimu iš klasės mokinių tėvų komiteto narių išrinktas pirmininkas.