Patirtis rodo, kad pasaulio gyvenimo realijos keičiasi, kad daugelyje šalių ugdymo turinys atnaujinamas kas 10–12 metų. Mūsų šalyje paskutinį kartą atnaujintos Bendrosios ugdymo programos, kuriomis pedagogai vadovaujasi organizuodami ir vykdydami mokinių mokymą/si, 2008 metais. Praktikai pastebi, kad esama neatitikties tarp dabartinio turinio ir ateities poreikių, ugdymo turinys perkrautas, neužtikrina socialinio teisingumo, nėra efektyvus ugdymo turinio įgyvendinimas, trūksta lankstumo. Mokinių pasiekimai negerėja, didėja skirtumai tarp atskirų mokinių grupių: privačios mokyklos / valstybinės, savivaldybių mokyklos; miestas / kaimas; merginos / vaikinai; mokiniai iš palankios/nepalankios socialinės aplinkos. Todėl ateityje vaikams norima pasiūlyti šiuolaikines realijas atitinkančias ugdymo programas, formuoti tas jaunosios kartos kompetencijas, kurių reikia dvidešimt pirmame amžiuje. Numatytas atnaujinti ugdymo turinys ne integracijos, o įtraukiojo į ugdymo procesą principu, kad vaikai būtų matomi su jų poreikiais, gebėjimais, kad švietimas taptų lankstesniu.
Atnaujinamo ugdymo turinio pagrindinės kryptys:
- Stiprinti asmens savybių ir vertybių ugdymą.
- Sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, suteikiant tvirtus ir tvarius žinių pagrindus.
Atnaujinamo ugdymo turinio pagrindiniai principai: kompetencijomis grįstas ugdymas, atitiktis vaiko raidos tarpsniams, tarpdalykinė integracija, atskirų integruojamųjų programų integracija ir mokytojo pasirenkama 30 procentų ugdymo turinio dalis.
Nors nuo 2022–2023 mokslo metų planuojamas atnaujintų pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo programų diegimas šalies bendrojo ugdymo mokyklose, tačiau pasirengimo laikotarpiu siekiama mokytojams padėti sėkmingai pasirengti dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį. Su švietimo bendruomene jau 2019 metais susitarta dėl kompetencijomis grįsto ugdymo turinio.