Penktadienio popietę 5f klasės moksleivius ir jų auklėtoją, lietuvių kalbos vyr. mokytoją R. Mikolaitytę Tėveliai pakvietė į Duburius – sodybą, esančią vidury Aukštaitijos miškų. Į pasakišką ir stebuklingą vietą, į kurią net autobusas negalėjo atvežti, patekome tik šeimininkams transportu pasirūpinus patiems.
Stebuklo laukimas prasidėjo išlipus užpustytoje sodyboje ir žingsniuojant paslaptingu labirintu. Svetinga šeimininkė pakvietusi vidun vaišino kisieliumi bei čiobrelių arbata ir pasiūlė visiems susėdus ratu apkabinti greta sėdintį, pajusti draugo širdies šilumą, nes adventinė misterija „Iš širdies į širdį“ prasidėjo nuo švelnių eilių, skirtų artimam žmogui, ir šiltų apsikabinimų, susikaupimo ir gilaus pajautimo, kad dabar Adventas.
Penktokai klausėsi apie Advento papročius, pynė Advento vainiką, prisiminė savo artimuosius ir jiems mintyse dėkojo. Antroje renginio dalyje dalyvavome linksmame spektaklyje, kuris sužadino įvairius pojūčius, padėjo pasijusti tikrais artistais. Netrūko ir linksmų žaidimų, juoko, apdovanojimų, ir visą laiką budri vedėjos akis stebėjo, kad visiems būtų gera, visi save atrastų ir būtų pagirti.
Bendravo penktokai ir su Kalėdų seneliu, išsakė norus, linkėjimus draugams, auklėtojai, tėveliams. Renginio pabaigoje vaišinomės adventiniu pyragu, kuris priminė adventinį kalendorių. Atsisveikinome su nuostabiais šeimininkais kieme degindami šaltąsias ugneles, nes iš širdies į širdį kyla šviesa, o šviesai kylant, žmogus auga ir tobulėja.
Grįžome laimingi, nes tokio puikaus renginio nesitikėjome – paprasto, nuoširdaus buvimo drauge. Supratau, kokie geri mano vaikai, kaip aš juos myliu ir tikiu, kad bendrausim „iš širdies į širdį“.
Džiugu, kad Tėveliai supranta, kad nepaprasti dalykai slepiasi paprastume, o vaikams jų ir reikia.
5f klasės auklėtoja, lietuvių kalbos vyr. mokytoja R. Mikolaitytė
