Visų Šventųjų diena… Ilgės arba Vėlinės… Apmiršta gamta tyliai laukdama žiemos baltumo. Mąžta šviesos ir šilumos. Tada ir mezgasi tarsi nematomas ryšys – trumpai susiliečia gyvųjų ir išėjusiųjų pasauliai, praeitis ir dabartis. Pagarba protėviams, mirusiems šeimos brangiausiems, tautos kankiniams ir didvyriams spindi mūsų uždegtose žvakelėse, žydi kukliame gėlės žiedelyje ant kapo, ataidi maldos žodžiuose. Pajutę gyvenimo trapumą daromės geresni, atidesni, norime gyventi prasmingiau ir dvasingiau. Šios ypatingos šeimos, giminės ir tautos susitelkimo akimirkos teskatina mus saugoti praeities darbų ir žygdarbių atmintį, mylėti savo gimtinės žemę, moderniame pasaulyje nepamesti doros ir tiesos kelio.
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Ingrida Kapočienė